kepurė

kepùrė sf. (2) 1. SD34, R262 galvos apdaras (be atbrailos): Neturi kepurės – nemandravok su svetima P.Cvir. Gausus prakaitas liejosi iš po jo kailinės kepurės J.Balt. Senis, kepùrę pamurdęs, užsimovęs ant akių, murkso J. Kepùrę nusiimti, užsidėti K. Visi tie kareiviai baltomis kepurėmis buvo J.Jabl. Visas dienas be kepùrės pjoviau Ėr. Jeigu šimto rublių neturi, nedėk kepurès ant stalo Gršl. Užsidėjai, tai ir būk su kepurè Ėr. Kantini eina, kepurės atsismaukę Lk. Brolelis žirge sėdėjo, kiaunių kepùrę dėvėjo JD877. Seni turėjo kepurės lenktineles su avikailio pakutromis M.Valanč. Kas visur kaip reik, gražiai ir mandagiai elgias, tam ir ponai tur vertai kepùrę nuimti K.Donel. Ir prisegsi ant kepurės Ch2Moz28,37. Trys brolaičiai tiltus grindo juodoms kepurelėms KlpD49. Po tai kepuraitei pasidarė jo auksiniai plaukai BsPIV104. Davė man popieriaus žiponuką, sviesto kepurukę, stiklinius čebatukus BsPIII108. Jis pragėrė pentinus, nuo galvos kepurùžę JV874. ^ Kepurė ant galvos – kepurės ieško PPr373. Galvos netekęs kepurės verkia Mrk. Sulig Jurgio ir kepurė Ds. Vagie! kepurė dega! J.Jabl. Ant vagies kepurė dega Krš. Jis nesnaudžia po kepurè Gs. Iš kepùrės negali pažint žmogų, reik žiūrėt, kas po kepurè Gs. Gudri ne kiekviena galva, kuri kepurę nešioja rš. 2. kiekis biralų, kiek telpa į kepurę: Kepurẽlę sėjai, kepurẽlę gavai Grg. 3. prk. kuokštas: Kepurės sniego dunkso ant šakų T.Tilv. Ūždamas jis (alus) krinta į kibirą, ir putų kepurė kelias vis aukštyn P.Cvir. 4. grybo galva: Radau grybą su balta kepurè Slnt. Senesnio baravyko ne tik kotas, bet i kepurė sukirmė[ja] Slnt. Gelsvosios voveruškos kepurėlės apatinė pusė aukso geltonumo spalvos rš. Grybai paprastai į pintinėlę dedami kepurėlėmis žemyn rš. 5. Aps stogelis (avilio, šulinio): Nuėmė nuo avilio šiaudinę kepurę A.Vencl. Paskučiausiai reik apdengti tokį aulį šiaudų kepure S.Dauk. Bitys kartais pradeda po lenta arba po kepurė korius budavoti LC1884,1. Šulniui sūkertinį inleidėm, da kepùrė reikia uždėt Prng. Aždėdinė́jo kepurę (stogą dengė) Arm. 6. mūrelis ar gaubtas viršum verdamosios plytos: Pečiaus koptūras, o plytos kepùrė Vlk. 7. vėjinio malūno sukinamasis viršus: Vėjas iš rytų, todėl malūno kepurę pasuko į kitą pusę Mšk. Vakar vėjas nuo malūno kepurės nuplėšė gontus Rd. 8. pėdas arba du sujungti pėdai, kuo uždengiama guba: Toks vėjas pasikėlė ir rugiam kepurès nukilojo Sdb. Kiekvienais metais dedu mendeliam kepurès Srv. Kepurių nedirbk, nedengsim rugių Tj. Pėdai maži, nėra nė iš ko kepùrę padaryti Up. Einu, nudangstysiu kepures, tegu varpos pradžiūsta Sdk. 9. Kš durų ar lango staktas viršuje jungiantis rąstelis ar lenta: Eidamas pro žemas duris an durų kepùrę sumušiau galvą Ml. Persimetė durys, neprieina prie kepurės Kb. Ot aukštai lango kepùrė, niekaip nepasiekiu! Lkm. 10. ant žibalinės lempos dagčio (knato) uždedamas skardinis gaubtelis su plyšeliu liepsnai: Kai degsi lempą, tai nuimk kepùrę, kitaip negalėsi uždegti Ktk. 11. gaubtas: Sudužo kepurė, tai ir nebešviečia gerai lempa Ppl. 12. indo dangtis: Kepure vadinama šildytuvo detalė, uždaranti viršutinę jo dalį rš. 13. Sdb prk. mažas debesėlis su griaustiniu: Kap užejo kepùrė, ir sulijo visą šieną Ml. 14. kuliamosios mašinos dalis, kuri sulaiko grūdus: Pritaisyk prie mašinos kepurę Ob. 15. viršutinis trobos vainikas: Jau rytoj baigsim statyt, tik kepurės liko užtraukt Lš. 16. plunksnų kuodas: Pempė su didele kepure Šlv. ║ skiauturė: ^ Eina ubagas su dviem lazdom, nosis geležinė, kepurė mėsinė (gaidys) Ad. 17. žr. kepurėlė 1: Svočiulė pumpurė, graži tavo kepùrė Kp.

◊ kepùrę gáudyti toks žaidimas: Po vakarynės eisiam kepurės gaudyti Brs.

kepùrę kélti (nu(si)im̃ti) sveikinti: Vienas kėlė kepurelę, aš jam – nė galvelės JV227. Susitikęs voverikę, nusiėmė kepurikę Plng.

po kepurè gyvénti neturėti nei namų, nei kokio turto: Jis gyvẽna po kepurè Yl.

po kepurè turė́ti būti įgėrusiam: Visi trys jau turė́jo po kepurè Alk.